Trumpai apie ekologinę gyvenvietę

Nenoriu daugiau gyventi taip, kaip iki šiolei gyvenau! Asfaltas, betonas, užterštas oras, užterštas vanduo, triukšmas, šiukšlės, stresas ir kaimynai, kaimynai, kurie nė girdėti nenori apie savo laiptinės, kiemo, gatvės tvarkymą - savo kiemo! Ir niekam aplinkui nerūpi, kur nuteka mūsų kanalizacijos srutos!? Aš sergu nuo viso šito! Man skauda skrandį, kepenis, aš spuoguotas ir mano virškinimas sutrikęs! Ir į tokį pasaulį ateis mano mažas baltgalvis vaikelis!? Jis taip pat sirgs kaip ir aš? Kaip aš jam į akis pažiūrėsiu?

Daugiau taip negaliu! Bet viską dar galiu pakeisti. Galiu belstis į nepažįstamų kaimynų - mano namo kaimynų - duris ir bandyti pažadinti juos iš miesto snaudulio, galiu sukurti bendruomenę, kuri padės man gyventi šiame mieste, galiu prisijungti prie žaliųjų judėjimo, galiu organizuoti talkas šiukšlėms rinkti ir medeliams sodinti. Yra daug išsigelbėjimo kelių! Kiekvienas renkasi pagal save. Aš pasirinkau ekologinės gyvenvietės kelią. Tai mano kelias.

paveikslas, skaitytoju kuryba

O, kaip man pasisekė, kad suradau žmones, bent truputį panašius į save. Nežinau kokie keliai juos čia atvedė, galbūt kai kurie iš jų taip pat negalėjo gyventi sirgdami, galbūt kitiems nepatinka užterštas oras, gal kai kurie nori gėlių ir žydinčių sodų, gal kai kurie nori tiesiog pabėgti, gal kai kurie nori nežinia ko. Man nesvarbu! Man svarbu, kad šie žmonės ketina gyventi švariai, gražiai, sveikai ir sąmoningai. Man svarbu, kad pagaliau suradau akis, kurios į mane žvelgia ne abejingai, kurioms įdomus kiekvienas pasiūlymas kaip palengvinti mūsų bendrą gyvenimą, kurioms rūpi kur nutekės mūsų kanalizacijos srutos! Pagaliau suradau žmones, kaimynus, su kuriais gyvenant man nereikės žiūrėti į šiukšles, kurie vietoj triukšmo kels man geras emocijas, pagaliau, ir sūnui, ir dukrelei bus draugų iš šiltų ir harmoningų šeimų. Vaikeliai, ar norėsit ateiti į tokį pasaulį, į Meilės erdvę, kurią kartu visi sukursim? Pabandysiu viską paaiškinti konkrečiau

Aš ir mano būsimieji kaimynai ieškom žemės. Didžiulio lauko miškų apsuptyje su upeliu, galbūt su kalniuku. Toliau nuo miesto, nuo teršėjų, gryname ore. Kiekvienas tame lauke sau nusipirks žemės po hektarą ar po du, kas kiek norės. Sodins medžius, gyvatvorę, sukurs ir Sodą, ir Meilės erdvę savo šeimai. Kiekvienas savo hektare galės daryt ko tik širdelė geidžia! Bet nebijok, vaikeli mano būsimas, jie nenuskriaus tavęs. Kaimynus tau parinksiu kuo geriausius. Iš jų akių matau, kaip rūpi jiems gamta ir žemė, ir kaip jie ruošiasi gyvent ateityje.

Kiekvienas savo sodą pasodins, kiekvienas prūdą išsikas, kiekvienas apsitvers žaliuojančia tvora, namelį susiręs tik tokį, koks jam geriausiai tinka. Gal ne kiekvienas vaiką pagimdys, tačiau, užtikrinu tave, draugų ir draugių šėliot ir žaisti ir tyrinėt pasaulį tau pakaks. Visi jie bus sveiki ir žvalūs, tokie kaip tu, bet truputį kitokie, kad būtų įdomiau.

Kiekviena šeima gyvens tik taip, kaip nori, kaip mano, kad geriausia. Ir niekas jiems nenurodinės kaip reik gyventi ar kaip sodinti, kaip reik bendraut su vyru, žmona ar vaikais. Kiekvienas turės privačią terpę sau ir savo šeimai.

Kiekvienas taip pat turės ir bendrą terpę, kur įspūdžiais dalinsis, kur keisis atradimais,projektais, mintim, idėjom ir svajonėm, kur šventės vyks, draugų susiėjimai. Turėsim bendrą plotą mokyklai nuosavai, susirinkimų salę, kartulengviau nutiesime kelius. Gal žemėje bendroj dar prūdą didelį iškasim ar užtvanką suręsim su kriokliu, gal bokštą pastatysim žiūrėt į saulę rytą vakare ir tau, baltgalvi, ir kitiems.

Matau, kad žmonės susirinko tinkami. Dabar te reik pradėti kurti. Išauskim dailų kilimą iš savo norų, iš troškimų, iš minčių! Kas pirmas ryšis išsakyt mintis savas, kokia turėtų būt gyvenvietė ir kokioje norėtų pats gyventi ar pati? Kas ryšis išsakyt mintis visiems mums - kuriantiems pirmasis?

Laimis Žmuida