Mieli Anastasijos klubo nariai,

Žaviuos šviesia Anastasijos asmenybe, bandau suprast jos mintis, taikyt savo gyvenime, kurt meilės erdve kol kas tik savo širdy, kad po to ji galėtu plėstis ir šildyt kitus. Prieš daugiau nei metus pradėjau rašyt eilėraščius. Keletą jų siunčiu ir jums: gal kam nors patiks. Džiaugiuos, kad esate, kad buriat bendraminčius iš visos Lietuvos. Dideles sėkmes svajonių įgyvendinime. Te laimina Jus ir jūsų darbus Dievas. Jam, beje, ir skirti visi mano eilėraščiai...

Su Pagarba Loreta

            ***

Tėvyne mano, posmais apdainuota,
Gimtoji Lietuva, kokia puiki esi!
Tu lyg svajonė gimstant dovanota,
Buvai, esi ir busi manoje širdy!

Takeliais lygumu gėlėtu
Taip gera vėl basai klajot,
Po vasaros dangum žvaigždėtu
Nuščiuvus noriu Tau dėkot.

Ir meile Tau su vyturiu pakilus
Dainuoti trokštu virpančia širdim.
Te girdi ja gamta nutilus
Ir puošias žydinčiom viltim.

Kas pievų margą kilimą išaudę,
Kas upėmis su meile apjuosė Tave?
Kas girių išminti mus sielose išspaudė,
Kalvom ir slėniais keri kas diena?..

Už ką ta laime būti čia, gyventi,
Gėrėtis veidu Tavo kas diena?!
Dėkoju, Viešpatie, kad leidai man atverti
Gimtines meile skambančia daina!
           ***

Ilgai atsakymų ieškojau,
Kiek knygų perskaičiau gudrių!
Svarsčiau, mąsčiau ir nesumojau,
Kodėl tiesos vis nerandu?

Galiausiai viskas susipynė -
Klaustuką didelį sapnuoju naktimis.
Galva - autoritetų maišalynė.
Nesuprantu: mąstau savas ar svetimas mintis?!

Bandžiau atmesti viską, neskaityti.
Nuo to tik tapo dar blogiau.
Pasimečiau: kaip man gyvent ir ką daryti,
Jeigu žinau, kad nieko nežinau...

Atsakymų vis ieškau kaip ieškojus,
Ir knygų inkvizicijos laužan nesurinkau.
Sprendimą naują gal atneš rytojus,
O ir be jo ramiai gyvent galiu - jau supratau.

Skaityt vėl mokausi kaip mažas vaikas,
Tik sakinius dėlioju jau ne iš raidžių:
Ne protui, širdžiai vertinti atėjo laikas,
Kas knygoj parašyta meilės jutimu.

Žmogaus svajonei

Skambėk, mintie, užgimus, išsvajota:
Jau išsipildymas šalia, visai šalia.
Juk ir pavasaris išaušta nesapnuotas,
Kai švyti siela meile nemaria!

Kaip rūkas abejonės išsisklaido,
Išgirdę maldą virpant širdyje,
Ji liūdesį ir netikėjimą išbaido
Ir 'tebūnie!' jau drąsiai liejas erdvėje.

Loreta (Londonas)

paveikslas, skaitytoju kuryba

Anastasijos Šokis
(Paveikslas.Skaitytojų kūryba.)

Mieli Anastasijiečiai,

Seniai, labai seniai berašiau eilėraščius… Jau greitai du mėnesiai kaip gyvename savo sodyboje. Čia giedromis naktimis dangaus skliautas apkabina Žesauvą ir mus, jos gyventojus, o žvaigždės atrodo besančios taip arti. Va, ir eilėraštis pasirodė. Jūs pirmieji jo skaitytojai. Tikiuosi patiks.

Linga

          ***
		  
Sodybą mes įkūrėm
Pasaulio pakrašty.
Jausmus čia medžiai turi
Žolė dūmoja vis.

Kasdien čia susitinka
Veržlumas ir rimtis,
Motulė Žemė gimdo
Dangaus skaidrias mintis.

O tarp dangaus žydrynės
Ir žemės žalumos
Mana širdis pakilus
Lakštingala giedos.

Juk aš sutverta būti
Svajone ir daina,
Kad pirmapradę būtį
Atverčiau savyje.

Ir kad tavy prabustų
Dar snaudžianti dvasia,
Vaivorykštėlės tiltais
Keliautume drauge

Į meilės šalį šviesią,
Minčių tyrų kilnių,
Svajonėmis nutiesim
Takus vaikams vaikų.

Ir vėl, ir vėl sugrįšim
Sodybon, kur grožiu
Ir Dievo žodžiais trykšta
Darbai laisvų žmonių.

Linga (Gedminų km.)

Meilė

Būna apsiniaukę, sieloje tamsu,
Bet paskui sugrįžta daug puikių dienų.
Būna ir penktadienis trylikta išeina,
Kas paliūdįs, kad šitai nepraeina?

Meilė tik viena yra amžina!
Kaip galim sakyti, kad jos nebėra?


Dievas yra Meilė -tai didi tiesa,
Tad supraskim vieną: ji- nenuosava!
Viešpats viską duos, ko žmogui prireiks,
Jeigu įtikėsim, meilė vėl ateis.

Duoda, dovanoja, o gal tik skolon?
Tad mokėkim saugot, dėkimės galvon!


Puoselėt ir džiaugtis lengva, kai abu
Sutaria pilnai, nėr aštrių kampų.
O jeigu ne taip? -Žvelkim į save,
Nestai ženklas aiškus: darbo jau yra.

Keisti ne kitus, o save pradėkim,
Kalti būnam patys, likimo neapgaudinėkim!

Virgis (Rumšiškės)