Ekologinė gyvenvietė - kas tai?

Bendruomenėmis - atgal į gamtą

2002 m. gegužės 4d. „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“ išspausdintame straipsnyje „Bendruomenėmis - atgal į gamtą“ pasakojama apie grupę žmonių, kuriems artimos idėjos, aprašytos V.Megre knygose. Kaune jų bendruomenė sukūrė klubą „Skambantys kedrai“ ir ieško ne mažiau nei 50 hektarų žemės prie miesto ekologinei gyvenvietei steigti. Jei šis klubo eksperimentas pavyks, manoma, kad ateityje kursis daugiau tokio tipo gyvenviečių, kurios žaliu apsauginiu ratu apjuos miestus, gerins kraštovaizdį, teiks miestui ekologinius produktus ir grynins orą.

Ekologinė gyvenvietė projektuojama jau dabar

Klubo nariai jau kelis mėnesius ieško švarios, tinkamos ir kūnui, ir sielai vietos, kur galėtų sukurti žemės rojų sau ir savo vaikams. Aplinka tokioje gyvenvietėje turi būti sutvarkyta taip, kad žadintų natūralius geriausius žmonių jausmus, emocijas, mintis, kad nesu-jauktų energetinio lauko. Dėl šios priežasties ekologinė gyvenvietė turėtų būti toliau nuo aukštos įtampos laidų, dujotiekio, industrinių rajonų, chemikalais tręšiamos žemės ar triukšmingo kelio.

Jau dabar klubo nariai projektuoja būsimas sodybas - namus, tvoras, vandens telkinius, sodus, gėlynus, daržus. Projektuojama vadovaujantis Feng Shui principais, senovės baltų sodybų pavyzdžiais, idėjomis aprašytomis V.Megre knygose ir, svarbiausia, savo širdimi.

Dainuojanti tvora

Kiekvienas ekologinės gyvenvietės narys pats turi rūpintis savo sklypu, kuris turi būti ne mažesnis nei vienas hektaras. Išsirinktą sklypą būsimieji gyventojai ketina aptverti natūralia nepūvančia tvora iš gyvų medelių. Gyvatvorės idėją pateikė taigos atsiskyrėlė Anastasija, aprašyta V.Megre knygose. Anot jos, tokia tvora ne tik nereikalauja pastovios priežiūros, laiko, dažų, papildomų lėšų, tačiau pati gali teikti medienos, uogų, riešutų. Kiekvienas žmogus pagal savo sielą turėtų parinkti kokius medžius įpinti į tvorą - beržus, ąžuolus, kedrus ar šaltalankius. Paukščiai juose suks lizdus ir vingiuos savo giesmių melodijas žmogaus ausiai ir jausmams. Medžių tvora saugos sodą nuo kaitrios saulės ir šiaurinio vėjo, grynins orą ir puoš sodybą.

Namas taip pat turi būti ekologiškas

Klubo narių nuomone, namas ir kiti pastatai taip pat turi būti ekologiški. Dažniausiai pasirenkamas šiaudais ar skiedrom dengtas medinis namas, šiltomis sienomis ir kvepiantis mediena. Tokiuose namuose gyveno senovės lietuviai ir paliko daug tokių pastatų pavyzdžių. Kiekvienas žmogus turi susiręsti tokį namą, kuriame džiaugtųsi gyvendamas ir būtų laimingas.

Svarbiausia - žaliasis žemės rūbas

Klubo nariai mano, kad didžiausias dėmesys sklype turi būti skiriamas žaliajam žemės rūbui, t.y. žolei, gyvatvorei, uogienojams, gėlynams, sodui, daržiukui, javų laukui, tvenkiniui ir, svarbiausia, miškui, kuris turėtų užimti pusę ar net tris ketvirtadalius turimos žemės ploto. Būtent tokį sklypo apželdinimo projektą pateikė taigos atsiskyrėlė Anastasija. Anot jos, žmogus savo sodyboje turėtų pasisodinti serbentų, agrastų, obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų, aviečių, mėlynių, riešutmedžių, šaltalankių, svarainių ir kitų priežiūros nereikalaujančių augalų, kasmet duodančių vaisių. Prie protingai susodintų vienmečių žalumynų - agurkų, pomidorų, žirnių, pupų, svogūnų, saulėgrąžų - taip pat reikės sugaišti kelis kartus mažiau laiko. Poilsio valandomis miške galima prisirinkti grybų, uogų, riešutų. Švenčių dienomis iš sklype užaugintų javų Anastasija siūlo savo rankomis išsikepti duonos, pyrago gaminių.

Ekologinėje gyvenvietėje išaugintos žemės gėrybės yra ne tik ekologiškai švarios, tačiau ir energetiškai sodybos šeimininkui tinkamos. Savomis rankomis išaugintos daržovės, vaisiai, sėklos, riešutai ir uogos stiprina organizmą, gydo ir padeda išvengti visų ligų.

„Ekologiniai“ kaimynai

Daugelis ekologinių ūkių įkurta toliau nuo gyvenviečių arba, priešingu atveju, kenčia nuo kaimynų taršos, triukšmo. Klubo nariai dar prieš perkant žemę ieško sau „ekologinių“ kaimynų, t.y. žmonių, kurie nori gyventi tvarkingai, švariai ir ruošiasi atsakingai elgtis su žeme, miškais, gyvūnais, vandenimis.

„Ekologiniai“ kaimynai nesujaukia žmogaus bioenergetinio lauko, nesukelia neigiamų minčių, jausmų, emocijų.

Klubo nariai švarią Lietuvą, o per ją - ir visą pasaulį, mato bendruomenėmis sugrįžus į gamtą.

Patirtis užsienyje

Ekologinę gyvenvietę pirmieji Lietuvoje žada įkurti kauniečiai, tačiau ši idėja V.Megre knygų dėka išplito pirmiausia Rusijoje. Jau dabar Rusijoje yra per keturis milijonus skaitytojų ir keletas viešai paskelbtų ir veikiančių ekologinių gyvenviečių. Jau dabar kiekvienas interneto vartotojas gali rasti tokių gyvenviečių adresų ir nuvažiavęs viską pamatyti savo akimis.

Laimis Žmuida