Kauniečiai kuria pirmąją ekologinę gyvenvietę Lietuvoje

paveikslas, skaitytoju kuryba
(Paveikslas.Skaitytojų kūryba.)

Lietuvos spaudoje jau pasirodė pirmieji straipsniai apie Anastasijos judėjimą mūsų krašte. Šis judėjimas, prasidėjęs Rusijoje, jau gerokai įsibėgėjo visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje ir jau skverbiasi į Europos šalis. Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie perka arba ruošiasi pirkti hektarą žemės, sodina jame sodą, mišką, kuria meilės erdvę, kurioje jauku būtų gyventi ir jiems patiems, ir jų vaikams. Kaune Anastasijos bendraminčiai jau susibūrė į bendruomenę ir kuria ekologinę gyvenvietę. Tokios gyvenvietės prototipus jau galima pamatyti įsikūrusius šalia kai kurių Rusijos miestų.

Jau visiškai aišku kokią naudą ji teikia šeimai, gyvenančiai žydinčiame sode ir kodėl taip sparčiai daugėja žmonių, norinčių įsigyti žemės ir įkurti ten žaliuojančią giminės sodybą. Dabar reikėtų panagrinėti, kokią naudą teikia ekologinė gyvenvietė ne jos nariams, o plačiajai visuomenei, šiuo atveju - Kauno miestui.

Žalieji baiminasi dėl Lietuvos miškų likimo

Nors oficialiai Lietuvos miškų plotas neseniai buvo padidintas nuo 29% iki 31% užimamos teritorijos ploto, tačiau šiandien žalieji miškais susirūpinę ne mažiau. Oficialus skaičius, anot jų, neatitinka tikrovės. Ypač kraupus yra privačių miškų likimas. Minėta Kauno bendruomenė jau dabar augina sodinukus būsimoms sodyboms ir siūlo žaliesiems bei visai Lietuvai išeitį iš susiklosčiusios katastrofiškos padėties.

Pusę arba net du trečdalius ekologinės gyvenvietės ploto turi užimti miškas. Jauni medeliai jau stiebiasi šalia Maskvos, Novosibirsko, Sankt-Peterburgo... Jau greitai padaugės miško ir šalia Kauno. Miesto biudžetas šiuo atveju nesumažėja nė vienu centu, tačiau miesto gyventojų padėtis, išaugus miškui, žymiai pagerėja.

Ateinančiais metais Kauno bendruomenė žada pasodinti apie 10 ha miško. Spėjama, kad sparčiai augant Anastasijos judėjimui, taip pat sparčiai didės ir medelių užimamas plotas, kuris ateityje žaliu apsauginiu ratu apjuos visą Kauną.

Gerai prižiūrimas miškas grynina orą, teikia gyventojams uogų, grybų, riešutų, medienos, malkų, sodinukų ir dar daug kitokių gėrybių. Medžiai ne tik apsaugo žemę nuo korozijos, tačiau šaknimis gyvina, o nukritusiais lapais tręšia dirvožemį, saugo jį nuo kaitrios saulės ar žvarbaus vėjo. Pavasarį miško pavėsy ilgiau užsilaiko sniegas, kuris, priešingu atveju, ištirpęs prisideda prie Nemuno potvynių.

Kaip svarbu išsaugoti augalų įvairovę

Žemė šalia Kauno, kaip ir šalia daugelio kitų miestų, yra stipriai nualinta. Prisipažinkime, kad net grybauti važiuojame į Varėnos, Prienų, Jurbarko, Kazlų Rūdos miškus. Net grybai pas mus neauga! Tokia padėtis susiklostė dėl intensyvios žemdirbystės pastaraisiais dešimtmečiais. Žemė sovietmečiu buvo atiduota kolūkiams, vadinasi, ji buvo visų, o kartu ir niekieno. Niekieno žemę kauniečiai 50 metų trypė, draskė, tręšė, arė. Dabar šalia Kauno turim pažeistą nenatūralią ekosistemą. Ir po šiai dienai ūkininkai purškia laukus pesticidais, herbicidais, aria žemę, kartu su piktžolėmis išnaikindami ne tik milžinišką kiekį įvairių augalų, tačiau ir visą mikroflorą. Taip tūkstančio rūšių augalų kvepianti ir spalvinga pieva virsta vienspalviu bulvių ar pasėlių lauku, į kurį daugiau nebeatskrenda bitės ar lauko paukščiai, nebesvirpia žiogai.

Vienintelė išeitis iš šiandieninės situacijos yra ne ekologiniai ūkiai (jie taip pat išnaikina augalų įvairovę), o ekologinės gyvenvietės. Tokioje gyvenvietėje kiekvienas žmogus gauna po mažytį lopinėlį žemės ir kasdien juo rūpinasi. Nuosavas hektaras, giminės sodyba, kurioje žmogus ketina pragyventi visus likusius savo gyvenimo metus, negali virsti eroduojančia dykviete. Savo žemę žmogus liečia su meile, rūpinasi kiekviena gėle, medžiu, krūmu, vijokliu. Tik tokiu atveju į Kauno apylinkes sugrįš bitės, lauko ir miško paukščiai. Tik tokiu būdu galima atstatyti ekologinę harmoniją ir natūralią ekosistemą.

Ateityje valgysim daugiau ekologinių produktų

Ekologinės gyvenvietės sodai, miškai, uogienojai kiekvienais metais maitins ne tik bendruomenės narius, tačiau duos žemės gėrybių perteklių ir miestiečiams. Naujakuriai kauniečiai žada atsisakyti ne tik cheminių trąšų, mėšlo, tačiau jau dabar ieško genetiškai nemodifikuotų sėklų. Daugelis dabar į prekybos centrus pristatomų vaisių ir daržovių yra genetiški mutantai. Jie yra išvaizdūs, tačiau prastesnio skonio ir kenkiantys sveikatai. Atrinkus nemodifikuotą sėklą ekologinėje gyvenvietėje bus išauginti tik natūralūs, skanūs ir kvapnūs vaisiai, daržovės, kurie ne tik padės išvengti ligų, tačiau ir stiprins žmogaus organizmą.

Atliekamos darbo vietos Kaune

Su laiku protingai besirūpinantys savo sklypais kauniečiai, ekologinės gyvenvietės nariai, žada atsisakyti savo darbo vietų, nes viliasi labai lengvai pragyventi iš žemės teikiamų gėrybių.

Šiais laikais Lietuvos kaimuose yra išlikusių senyvo amžiaus žmonių, kurie puikiai pragyvena iš to, ką sėja ir pjauna. Anastasijos judėjimo dalyviai teigia dar glaudesnį ryšį su žeme, todėl tikisi pasiekti žymiai geresnių rezultatų. Viltį taip pat didina ir šalia esantis miestas, kurio gyventojai už ekologiškus produktus yra pasiruošę mokėti netgi didesnę kainą.

Vaikai - mūsų šviesioji ateitis

Švariame ir tvarkingame gamtos prieglobstyje kartu su tėvais gyvens ir mokysis vaikai. Galbūt ne visi bendruomenės nariai sulauks savo pasodintų sodų vaisių, tačiau visa tai liks jų vaikams, anūkams. Ekologinės gyvenvietės šeimininkai jaunajai kartai skolingi tikrai neliks. Užaugs nauja karta žmonių, užaugs ne ant asfalto, ne tarp vagysčių, žmogžudysčių, narkomanų, užaugs tyliam, ramiam ir žydinčiam sode su žmoniškais kaimynais, su paukščiais, voverėm ir obuoliais, prie tekančio upelio ir ten, kur netgi saulė leidžiasi kitaip.

Laimis Žmuida