logo ME
ANASTASIJOS KLUBO „SKAMBANTYS KEDRAI“ LAIKRAŠTIS 2002 m. Gruodžio mėn. Nr. 1

SUSITIKIMAS

„…Pamačiau ant šlaito stovinčią vientulę moterį, tad pasukau jos link. Moteris buvo su palaike šimtasiūle, su ilgu sijonu, su giliais guminiais kaliošais… Aš pasisveikinau ir nupasakojau, kokius du senukus čia buvau susitikęs pernai.

- Su tavimi, Vladimirai, pernai kalbėjosi mano senelis ir prosenelis, - atsakė moteriškė.

Anastasija

Nustebau - jos balsas buvo jaunas, tarsena labai aiški, iškart ji mane tujina ir dar žino mano vardą. O aš negalėjau prisiminti, kuo vardu buvo senoliai ir apskritai ar mes tada pasisakėme vieni kitiems savo vardus. Pagalvojau: „Tikriausiai pasisakėm, kitaip ji dabar manęs vardu nevadintų“. Nusprendęs irgi sakyti „tu“, aš paklausiau:

- O kuo tu vardu?

- Anastasija, - atsakė moteriškė ir atkišo man ranką tarsi duodama pabučiuoti…“

(V. Megre Anastasija.I knyga. Vilnius, Asveja 1998. p.21)

V.Megre

„…Čia pat, už dešimties, gal penkiolikos metrų nuo progumėlės mums prieš akis atsivėrė nedidelis ežeriukas. Anastasija mikliai pasėmė rieškučias vandens ir pakėlė man prie lūpų.

- Štai vanduo. Prašom, atsigerk…

…Vanduo čia kuo tyriausias, gyvas. Nesugadintas, kaip pas jus. Jis tinka gerti….“

(V. Megre Anastasija.
I knyga. Vilnius, Asveja 1998. p.27)

Anastasijos ežeriukas

Anastasijos ežeriukas
(Paveikslas. Skaitytojų kūryba.)

„…Prisiminiau, kad kartą, kai mes buvome vienoje vienuolyno patalpoje, Tėvas Feodoritas pasiūlė man su juo nusifotografuoti. Aš sutikau. Jis pasišaukė kažkokį vienuolį su fotoaparatu. Ir mudu nusifotografavome. Dabar aš nusprendžiau nors kiek išsiaiškinti, kaip čia yra, žinodamas, kad apskritai pozuoti vienuoliai nemėgsta. Taigi, pamaniau, tuoj pat pasiūlysiu Tėvui Feodoritui nusifotografuoti ir jį ir miško cerkvelę…

- Nusifotografuokime kartu.

Tėvas Feodoritas neatsisakė, ir mes nusifotografavome. Ir gražiąją cerkvelę aš nuotraukoje įamžinau. Geros nuotraukos išėjo, nors aparatą turėjau paprasčiausią….“

(V. Megre Skambantys Kedrai. II knyga. Vilnius, Asveja 1998. p.129)


Tolimasis dolmenas

Tolimasis Dolmenas

(Nuotrauka iš www.anastasia.ru)

 

 

Libano kedras

Libano Kedras

(Nuotrauka iš www.gogi.spb.ru/anastasiy)

Kiekvieną laikraščio numerį lydės Anastasijos žodžiai apie Meilės erdvę.

„- Meilė, paskleista erdvėje vienam žmogui, gali prisilytėti prie daugelio žmonių sielų.

- O kam reikia meilę paskleisti erdvėje?

- Kad tokia erdvė visada būtų šalia mylimojo. Štai kur meilės esmė, jos paskirtis.“

(V. Megre Skambantys Kedrai. II knyga. Vilnius, Asveja 1998. p.135)

V. Megre skaitytojų kūryba.

„Įėjau į tokį namelį, pažvelgiau į didelius paveikslus, kuriais buvo nukabinta visa siena, ir… mane supanti aplinka tarytum ėmė keistis. Iš daugumos paveikslų į mane savo geromis akimis žvelgė Anastasija. Ir siužetai… suprantate, paveikslų siužetai buvo iš dar neišleistos knygos.“

(V. Megre Skambantys Kedrai. II knyga. Vilnius, Asveja 1998. p.11)

Kai kuriuos skaitytojų kūrinius pasistengėme sutalpinti į šį laikraštuką. Žinoma, tai tik mažytė anastasijiečių kūrybos dalelė. Jau po pirmosios knygos pasipylė laiškai V. Megre adresu su eilėraščiais, piešiniais, rašiniais, straipsniais. Laikraščio pabaigoje rasite ir lietuvių skaitytojų eilių. Malonaus skaitymo ir kūrybos paskaičius.

Tėvo Feodorito cerkvelė

Tėvo Feodorito Cerkvelė

(Nuotrauka iš www.anastasia.ru)

Šv. Ninos kalnas

Šv. Ninos Kalnas

(Nuotrauka iš www.gogi.spb.ru/anastasiy)