logo ME
ANASTASIJOS KLUBO „SKAMBANTYS KEDRAI“ LAIKRAŠTIS 2003 m. Balandžio mėn. Nr. 2

SUSITIKIMAS

„…Pamačiau ant šlaito stovinčią vientulę moterį, tad pasukau jos link. Moteris buvo su palaike šimtasiūle, su ilgu sijonu, su giliais guminiais kaliošais… Aš pasisveikinau ir nupasakojau, kokius du senukus čia buvau susitikęs pernai.

- Su tavimi, Vladimirai, pernai kalbėjosi mano senelis ir prosenelis, - atsakė moteriškė.

Anastasija

Nustebau - jos balsas buvo jaunas, tarsena labai aiški, iškart ji mane tujina ir dar žino mano vardą. O aš negalėjau prisiminti, kuo vardu buvo senoliai ir apskritai ar mes tada pasisakėme vieni kitiems savo vardus. Pagalvojau: „Tikriausiai pasisakėm, kitaip ji dabar manęs vardu nevadintų“. Nusprendęs irgi sakyti „tu“, aš paklausiau:

- O kuo tu vardu?

- Anastasija, - atsakė moteriškė ir atkišo man ranką tarsi duodama pabučiuoti…“

(V. Megre Anastasija. I knyga.
Vilnius, Asveja 1998. p.21)

V.Megre

Kiekvieną laikraščio numerį lydės Anastasijos žodžiai apie Meilės erdvę.

„Nuo savo motinos įsčių prasideda meilės erdvė, o paskui ji darosi vis platesnė. Ar sugadins žmogus tą meilės erdvę, ar ją patobulins, tik nuo paties žmogaus priklauso.“

(V. Megre Meilės erdvė III knyga.
Vilnius,Asveja 1999. p.121)

„Jokia jokios galaktikos styga taip nuostabiai nesuskambės, kaip skamba Žemėje žmogaus širdies daina“.

V. Megre

Žmogus yra nuostabiausias dalykas pasaulyje. Pasidžiaukime, kad esame kartu.

(Nuo redakcijos)


Žemės paieška

Sodinam medelius

Šventės belaukiant

Susitikimas Kauno klube