Mintys apie žemės ūkį

Pažiūrėkime, kaip elgiasi gamta

Pasivaikščiokime miške. Štai minkštas samanų kilimas. Jame nedideliais kupsteliais auga mėlynės, šalia rausta bruknių uogos, upelio krante raudoni serbentai lenkiasi virš vandens. Išeiname į laukymę ir pastebime raudonus aviečių žiburėlius. O saulės apšviestoj pievoj matome kvapias žemuoges ir laukines braškes. Dabar pakelkime galvas - štai prieš mus auga dailus lazdynas, savo šakose paslėpęs būsimąjį derlių. Neva chaotiškai auga daugybė rūšių viename plote, jokios tvarkos, eiliškumo. Atkreipkime dėmesį kaip elgiasi gamta. Niekas čia nebarsto trąšų, nesaugo augalų nuo ligų, kenkėjų, o derlius užauga. Nedidelis, tačiau skanus ir viskas už dyką.

Sukurkime idealų paveikslą žemės ūkio tema

Dabartinis žemdirbys puikiai supranta koks reikšmingas ir visų vertinamas jo darbas. Supranta, kad jo tikslas ne pelno siekti, bet, pirmiausia, užtikrinti, kad žmonių naudojami maisto produktai būtų jėgų ir sveikatos šaltiniu. Žmonės, dirbantys žemės ūkio srityje, stengiasi to siekti, nes jaučia atsakomybę už savo gaminamus - auginamus produktus, o svarbiausia, kad šis darbas atliekamas su malonumu, teikia kūrybinio džiaugsmo, yra jų šeimos gyvenimo būdas.

Atsakykite sau, ar ne puikus toks žmogaus požiūris į darbą, atsakomybę, patį gyvenimą?

Pažiūrėkime, kaip yra dabar

- Žinome, kad Lietuvoje apie 30% gyventojų užsiima žemės ūkiu. Ko tikisi žemdirbiai, kaip verčiasi?

- Šiais laikais žemdirbio gyvenimas nėra lengvas. Jis tikisi, kad bus palankios gamtos sąlygos: pakankamai ir laiku palis, vasara bus šilta ir saulėta, o šalnos nepakenks derliui, nesutrukdys darbams. Pavyks parduoti žemės gėrybes ir bus galima laiku atsiskaityti už išsimokėtinai pirktą žemės ūkio techniką.

- Šiais laikais nusipirkti daržovių ar vaisių nėra sunku. Turguje, parduotuvėje pasiūla didelė, o kaina žema. Tai ar verta ūkininkauti: sodinti, prižiūrėti, apdoroti derlių, sandėliuoti?

- Tikrai neverta. Darbo daug, produktų kokybė abejotina ir pelnas nedidelis.

- Ko gi trūksta produktų kokybei?

- Spręskite patys: sėklos prieš sėją beicuojamos (apvelkamos beico sluoksniu, kuris yra labai nuodingas žmogui); prieš sėją į žemę beriamos kalio, azoto, fosforo arba kompleksinės trąšos - viso apie 500 - 900 kg/ha. Vėliau laukas purškiamas herbicidais nuo piktžolių, insekticidais - nuo kenkėjų, fungicidais - nuo ligų. Šių visų pesticidų savybes galima apibūdinti taip: komuliatyvinės - kaupiasi organizmo audiniuose, kauluose ir vidaus organuose; kancerogeninės - sukelia onkologines ligas; mutageninės - iššaukia nenuspėjamas genų mutacijas; toksinės - sukelia apsinuodijimus. Iki derliaus nuėmimo šių pesticidų turėtų nelikti, tačiau visada lieka jų cheminio skilimo produktai, kurie kaupiasi tuose pačiuose augaluose, dirvožemyje, ore. Šių produktų niekas neieško ir netyrinėja jų poveikio sveikatai. Kaip manote, kokią įtaką tai turi kokybei?

Paveikslas

(Paveikslas. Skaitytojų kūryba)

- Ar žemdirbiai visa tai suvokia? Ar tikrai nėra kito kelio?

- Manau, kad kitas kelias yra. Tai idėjos aprašytos V. Megre knygose apie Anastasiją.

- Kokios tai idėjos?

- V. Megre knygose aprašyta taigos atsiskyrėlė Anastasija vaizdžiai pasakoja apie nuostabią galimybę sugrįžti prie žmogui natūralaus gyvenimo būdo. Penktojoje knygoje aprašyta kaip tai būtų galima padaryti. Reikėtų sukurti harmoningą erdvę, namus, kuriuose gera, saugu gyventi. Tai galėtų būti gyvenvietė, sudaryta iš atskirų, maždaug vieno hektaro ploto, sodybų.

- Įdomu. O kas to imtųsi, kam tai rūpėtų?

- Žmonėms, kurie perskaitė minėtas knygas, jaučia įkvėpimą, norą gyventi harmonijoje su gamta. Beje, Kaune ir Vilniuje jau yra įkurti klubai, vienijantys V. Megre knygų skaitytojus, kurie ieško žemės gyvenvietei kurti ir nori šią idėją realizuoti.

O tai kaip dirbti žemę?

Jau šiuo metu pasaulyje egzistuoja žemdirbystės sistemos, kurios iš dalies atspindi knygoje aprašytas idėjas. Visų pirma, tai - permakultūra. Jos autoriai Patrikas Vaitfildas, Bilas Molisonas, Ana Edei, Ivanas Jevgenevičius Ovsinskis, Degerenas ir Šlesingas.

Natalija ir Virgis.
(Kauno klubas „Skambantys Kedrai“)