Kada pradėti auklėti vaikus?

Anksčiau auklėjom tik mokykloje

Prieš dešimt - dvidešimt metų tokio klausimo mūsų visuomenė nekėlė. Klausimas "Kada pradėti auklėti vaikus?" seniai domino pavienius mąstytojus ir pedagogus, tačiau šiandien, pagaliau, šis klausimas patraukė ir daugelio visuomenės narių dėmesį. Vis dažniau apie tai susimąstome. Dar prieš dešimtmetį ar du savo vaikus pagimdydavome, po metų ar dvejų atiduodavome į darželį, o nuo šešerių ir septynerių juos pradėdavo "mokyti" viešoji institucija Mokykla. Štai ir viskas. Toks buvo mūsų vaikų auklėjimas. Taip esame ir patys užaugę, gal ir savo vaikus užauginę.

Dabar pradedame auklėti namuose

Tačiau šiandien galime džiaugtis, nes esame visai kitokioje situacijoje, nei buvome prieš dešimtmetį. Vaikų auklėjimo klausimas darosi vis aktualesnis. Pavartę populiarus žurnalus, skirtus jauniems tėvams, pamatysime, kad juose jau yra straipsnių apie kūdikystės ekologiją, aptiksime dinaminės gimnastikos pratimų, išgirsime Šemetos pavardę, rasim daug patarimų, kaip vaikus auklėti namuose. Ne vieni mano pažįstami tėvai aktyviai užsiima vaiko auklėjimu jau nuo jo pirmųjų dienų po gimimo. Leidžiamos knygos ir žurnalai patvirtina šio reiškinio mąstus. Jau daug šeimų susivokė, jog auklėti kūdikį galima pradėti nuo pirmųjų dienų. Ir kuo anksčiau, tuo geriau.

Galim auklėti dar negimusį!

Humanistinės pakraipos psichologų ir pedagogų mintys po truputėlį pakeitė visuomenės požiūrį į žmogų. Dabar vis dažniau pradedama kalbėti, jog vaiko širdelė plaka jau motinos įsčiose ir jau motinos įsčiose būdamas kūdikis jaučia aplinką, girdi muziką. Žmogumi pradedamas laikyti dar negimęs, o tik ką pradėtas vaikas. O iš tokio vaiko reakcijos į aplinką, galime spręsti, jog auklėti jį galima pradėti dar negimusį. Humanistai ir pedagogai novatoriai pakėlė mūsų visuomenės požiūrio į auklėjimo pradžią kartelę iki kūdikio pradėjimo taško. Vis daugiau tėvų suvokia tai ir pradeda "šnekėtis" jau su mamos pilve gyvenančiu mažyliu.

Kas auklėja mūsų vaikus?

Pedagogikos mokslas teigia, jog žmogaus ugdymas priklauso nuo kelių veiksnių: prigimties (sveikatos), aplinkos, šeimos, visuomenės, mokyklos, užklasinės veiklos. Jei anksčiau visas teises ugdyti vaiką atiduodavom tik mokytojams, tai dabar suvokiam, kad vaiko vidinį pasaulį formuojame ir mes - tėvai. Todėl netradicinės pedagoginės sistemos (Valdorfo, Montessori, Suzuki) akcentuoja darbą ne tik su vaikais, bet ir su tėvais. Valdorfo mokykloje kartą per saveitę susirenka tėvai, rengiamos šventės, išvykos, pedagogai daug bendrauja su tėvais, moko juos vaiko pažinimo ir auklėjimo metodų. Gimdytojai išmoksta ugdyti vaiką namuose. Pagaliau supratome, kad tėvai namuose gali duoti vaiko vidiniam pasauliui netgi daugiau nei mokykla.

Taip pat nepamirštame ir užklasinės veiklos. Dabar jau ir tradicinėse mokyklose veikia daug būrelių, visuomeninių organizacijų, kurios siūlo mokamas ar nemokamas vaikų ugdymo paslaugas.

Kai kurie tėvai netgi aplinką stengiasi savo vaikams parinkti. Persikrausto į kitą, jaukesnį, gražesnį, saugesnį, tvarkingesnį miesto rajoną, kur jų vaikas neįsivels į jokią gatvės grupuotę, o žais ir augs su švelnesnės kultūros, labiau prižiūrėtais ir geriau išauklėtais vaikais.

Likusieji du veiksniai - visuomenė ir prigimtis - dažniausiai paliekami detaliau neapsvarstyti. Manoma, jog prigimties ir visuomenės nepakeisi. Toks jau mūsų likimas, kad gyvename Lietuvoje ir sergame būtent tokiomis paveldėjamomis ligomis. Toks požiūris, manau, yra susijęs su tuo, kad prigimtį ir visuomenę, palyginus su kitais ugdančiaisiais veiksniais, yra labai sunku pakeisti. Jie kinta lėtai ir nežymiai. Tačiau, matydami, jog, laikui bėgant, vaiko ugdymo pradžios taškas nukeliamas vis tolyn ir tolyn į praeitį, galime spėti, jog ateity ši tendencija išliks. Vadinasi, bus pradėta ieškoti kitų vaiko ugdymo veiksnių arba imta detaliau nagrinėti dabar žinomus. Toliau straipsnyje siūlau panagrinėti pastaruosius.

Išankstinis ugdymas

Jau dabar visiškai aišku, jog ugdyti vaikus galima jau nuo jų pradėjimo, dar tada, kai jie gyvena po motinos širdimi. Ir vis daugiau apie tai kalbama, ir vis platesnės žmonių masės pradeda tai suvokti. Sprendžiant iš dabartinių pedagogikos tendencijų, galima spėti, jog ateity atsiras pedagogika, kuri siūlys pradėti auklėti dar nepradėtus vaikus, t.y. pradėti auklėti savo būsimus vaikus keletą metų prieš jų fizinį pradėjimą.

Tokį vaikų auklėjimą patogumo dėlei siūlau vadinti "išankstiniu ugdymu". Tačiau kaipgi galima ugdyti dar negimusį ir net nepradėtą žmogų? Kaip auklėti tą, kurio dar nėra šiame pasaulyje?

Atsakymas neįprastas, tačiau paprastas: "Išankstinis ugdymas - tai uždelsto veikimo sprogmuo." Padėjus tokį "sprogmenį", jis išsilaiko kelis metus, tada "sprogsta" ir pasiekiamas lauktas rezultatas. Tokiu principu veikia ir išankstinis ugdymas. Jo veikimo esmė - laikas, kuris įgalina sukaupti ugdomąjį patencialą, sulaikyti jį porą metų, o vaikui gimus "detonuoti" jį ir pasiekti ilgai lauktų rezultatų.

Kaip jau minėjau, prigimtis ir visuomenė yra sunkiai kintantys laike reiškiniai. Jiems pakeisti reikia kur kas daugiau laiko, nei kitiems ugdymo veiksniams. Tačiau kaip tik šis aspektas labai tinka išankstiniam ugdymui, kuris veikia laike. Po gimimo prigimties ir visuomenės ugdantieji veiksniai bus vaikui tarsi duotybė (kaip tik todėl sakoma, jog jų pakeisti neįmanoma). Tačiau per kelis metus šiek tiek pajudinti šiuos ugdymo proceso elementus tikrai galima.

Sveika prigimtis - tiesus kelias į sveiką protą

Jau šiek tiek paaiškėjo, kas tai yra - išankstinis ugdymas. Dabar pažiūrėkim, kaip jis veikia. Tėvai, kurie nusprendžia susilaukti vaikų po penkerių metų, ugdymo procesą gali pradėti jau dabar. Per penkerius metus jie gali išsigydyti kai kurias ligas, sustiprinti savo organizmo imunitetą, kad vaikas gimtų sveikesnis. Aplinkos ir sveikatos apsaugos specialistai nustatė, jog tėvams, gyvenantiems labiausiai užterštuose miesto rajonuose, daug dažniau gimsta apsigimę vaikai. Tėvai turėtų susirūpinti ir išsikraustyti iš tokių rajonų į švaresnius. Tada vaiko prigimtis bus sveikesnė ir vaikas bus imlesnis mokslams. Tai vienas iš žingsnių, kuriuos gali žengti tėvai. Jie taip pat gali mesti rūkyti, pradėti sportuoti, pradėti gerti tik tyrą, nechloruotą šaltinio vandenį, valgyti nemodifikuotus maisto produktus, dažniau kvėpuoti grynu oru ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos jau seniai yra nurodęs sveikatos apsaugos mokslas. Ligos iš jūsų organizmo išnyks tik per keletą metų, todėl pradėti apie tai galvoti reikia šiek tiek anksčiau, nei vaikas bus pradėtas. Sveikiems tėvams gims vaikai sveiki ir imlūs mokslams.

Sveika visuomenė - sveikas vaikas

Kitas ugdantysis veiksnys - visuomenė. Ją šiek tiek pakeisti taip pat galima. Sakykim, penkerius metus galima rūpintis mokykla, būsimomis vaiko mokytojomis, formuoti gerus santykius su kaimynais, su kuriais teks vaikui bendrauti, iš kurių jam teks mokytis. O, svarbiausia, per penkerius metus galima pakeisti savo požiūrį į vaikus. Mūsų nuostatos, pasaulėžiūra, požiūris yra lėtai kintantys dalykai. Ir jeigu mes vis dar randame žmonių, geriau išmanančių, kaip ugdyti vaikus nei mes, vadinasi, vis dar galim patobulėti. Bent jau iki jų lygio.

Taip, finansuokim būsimos pradinių klasių mokytojos stažuotę Vokietijoje ir ji lauks mūsų vaiko dar šešerius metus ir jau dabar galvos apie mūsų vaiką. Suremontuokime suoliukus, pasodinkime medelių kieme, gatvėje ir visame rajone, kuriame gims ir gyvens mūsų vaikas. Sutvarkykime aplinką ir pastebėsime, kaip pasikeitė kaimynai - jie taip pat lauks mūsų vaikų gimimo ir kai kurie iš jų taip pat prisijungs prie aplinkos tvarkymo. O gimę mūsų vaikai ras tvarkingą aplinką, kuri labai stipriai įtakos jų fizinį ir psichinį vystymąsi. Vietoj purvinos automobilių aikštelės tebus žaliuojantis parkas su vaikų žaidimo aikštele ir tvarkinga krepšinio lenta. Pasodinkim medį ir pažiūrėkim, kokia bus vaiko reakcija, kai jis susivoks, jog jau 10 metų laukėm jo ir rūpinomės juo.

Tiek daug savo vaikų labui galime padaryti jau dabar, kai vaikų dar nesam pradėję.

Laimis Žmuida