Robert A de J Hart
Forest Gardening. Rediscovering Nature & Community in a Post-Industrial Age.
Bristol, Green Earth Books 2001

Miškinė sodininkystė

Paveikslėlis. R.Hartas.

Pirmą kartą išleista 1991 m. Roberto Harto knyga "Forest Gardening" susilaukė didžiulio dėmesio iš ūkininkaujančių skaitytojų. Autorius netikėtai mirė 2000 m., tačiau jo knyga jau tapo klasika ir sparčiai plinta ne tik žaliųjų, permakultūros atstovų, bet ir paprastų sodininkų gretose. Šiame straipsnyje siūlau šiek tiek iš arčiau susipažinti su R.Harto knygoje išdėstyta Miškine sodininkyste (Forest gardening). Susidomėjusiems rekomenduoju paskaityti visą knygą arba pažiūrėti vaizdajuostę. Jas galite gauti Kauno klube iš Juozo ir Oksanos.

Mažai darbo, mažai vietos, o derlius didelis

Knygos įžangoje R.Hartas rašo, jog Miškinė sodininkystė yra gerbiama už keletą dalykų. Pirma, ji yra sukurta pagal natūralaus miško principą, todėl pasiekia didžiausių aukštumų darbo ir erdvės ekonomijoje. R.Hartas gauna didesnį derliaus kiekį nei tradicine sodininkyste užsiimantys ūkininkai ir, svarbiausia, su mažesnėmis darbo jėgos, laiko ir ploto sąnaudomis. Plotą padeda sutaupyti augalų auginimas septyniais ardais. Vaisiai, daržovės, vaistažolės auga ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai: lianos lipa didesnių medžių kamienais, krūmai auga po aukštesniais medžiais, dar žemiau išsidėsto uogynai ir šakniagumbiai. Po ilgų metų praktikos R.Hartas gali patvirtinti, jog Miškinės sodininkystės principai tikrai veikia. Savo sode Anglijoje autorius gauna didžiausią įmanomą derlių įdėdamas mažiausiai pastangų. Antra, vaisiai ir daržovės, uogos ir vaistažolės užauga sveikos ir ekologiškos. Miško sodas suformuoja nepakartojamą kvapų atmosferą, kurioje ne tik šeimininkas jaučiasi gerai, bet ir sodo vaisiai prisigeria nuostabių eterinių kvapsnių.

R.Harto sodas Anglijoje
Paveikslėlis. Harto sodas.

Iš pirmo žvilgsnio tikrai gali susidaryti įspūdis, jog R.Hartas gyvena tiesiog miške ir ten bando sodininkauti. Tačiau, jei pažiūrėsime į pateiktą jo sodybos schemą, pastebėsime, jog Miško sodas autoriaus sklype užima tik du nedidelius žemės plotelius. Likęs plotas užpildytas įprastais sodybos elementais: daržu, poilsiaviete, dekoratyvinių medžių ir krūmų guotu, šiltnamiu, komposto vieta ir t.t.

Pats R.Hartas pasakojimą apie savo sodą pradeda būtent nuo Anti-Miško sodo. Anti-Miško sodas būtinai reikalingas, nes yra daržovės, kurioms augti ir normaliai vystytis reikia pastovių saulės spindulių. Miške to gauti neįmanoma, todėl viena svarbiausių Miškinės sodininkystės taisyklių - palikti atviro ploto šviesamėgiams augalams auginti.

Prie pat gyvenamojo pastato, t.y. ten, kur mes būname dažniausiai, o, dar geriau, tiesiai prie virtuvės lango įrengti daržą augalams, kuriuos dažnai naudojame. Tokiu būdu, svarbiausi vaisiai, daržovės ar prieskoniai bus po ranka ir nereikės toli nuo virtuvės eiti, kad nusiskinti šviežių produktų.

Miško sodo užimamas plotas neturi būti didelis, nes pusės hektaro visiškai pakanka išmaitinti dešimčiai žmonių.

Taip pat galime pastebėti, jog Miškinė sodininkystė neužsiima vien augalų auginimu. Miškinė sodininkystė apima daug kitų racionaliai žemės turtus naudojančių sričių: vandens energiją, saulės energiją, biodujų energiją, biokuro gamybą ir kt. Plačiau apie tai skaityti galima R.Harto knygoje, kur šiems dalykams nagrinėti skiriamos atskiros veikalo dalys.

Kas sudaro septynis ardus?

Trumpai pažvelkime, kas sudaro septynis Miško sodo ardus ir kaip juose išsidėsto augalai:

  1. Skliautas (Canopy): viršutinis ardas. Jame auga aukščiausi vaisius auginantys medžiai;
  2. Žemaūgių medžių sluoksnis (Low-tree layer): žemesnieji vaismedžiai ir riešutmedžiai bei bambukai;
  3. Krūmų sluoksnis (Shrub layer): serbentai, agrastai ir raukšlėtalapis erškėtis;
  4. Žolynų sluoksnis (Herbaceous layer): žolės ir daugiametės daržovės;
  5. Žemę dengiantis sluoksnis (Ground-cover layer): šliaužiantys augalai, tokie kaip avietės, gervuogės, tekšės (rubus giminės);
  6. Vertikalus sluoksnis (Vertical layer): lipantys uogynai, nasturtos, lipančios pupos, pupelės, vynuogės ir kitų rūšių vijokliai;
  7. Šakniastiebių sluoksnis (Rhizosphere): požeminės daržovės, šakniagumbiai, šakniastiebiai, svogūnėliai ir kiti šakniniai augalai.
Miško sodas - gyva ekosistema

Miško sodas yra gyva, atsinaujinanti sistema. Ji yra amžina, nes pati atsinaujina; pati pasisėja, nes augalai daugiamečiai arba aktyviai barstantys sėklas; pati tręšiasi, nes nuo medžių nukrenta lapai, šakelės ir patręšia žemesnius augalus, o žemesnieji purena dirvą aukštesniųjų augalų požeminei medžiagų apykaitai; pati apsirūpina vandeniu, nes giliai leidžiantys šaknis medžiai pumpuoja vandenį į podirvį, tuo aprūpindami visą augalų sistemą; pati mulčiuojasi ir pati ginasi nuo piktžolių; pati apsidulkina, nes parenkami gausiai derantys ir lengvai apsidulkinantys medžiai; pati apsigina nuo kenkėjų, nes augalų įvairovė juos naikina ir sudaro palankias salygas gerajai sodo faunai veistis. Be to, ši sistema yra atspari epidemijoms ir marams, nes augalų ir kvapų gausa suformuoja įvairią aplinką, kurioje negali kilti ligos epidemijų mąstu ir numarinti iš karto didelę sodo dalį, kaip dažnai atsitinka, jei sodinama monokultūra.

Miško sodas - ateities sodas

Miškinė sodininkystė yra viena iš permakultūros sričių. Permakultūros principai ateityje privalės būti taikomi visuose civilizacijos žingsniuose. Kadangi vartotojiškoji visuomenė išsiurbė beveik visą naftą ir iškasė beveik visą anglį, išnaudojo paskutines naudingąsias iškasenas ir sudegino paskutines dujas, ateityje mums belieka tik viena išeitis - diegti permakultūrines arba kitaip - atsinaujinančias sistemas, kurios ne tik pačios išsilaiko, tačiau, laikui bėgant, sugrąžina jėgas ir resursus mūsų Žemei, ant kurios rankų mes gyvename.

P.S. Dvidešimt pirmasis šimtmetis bus ekologiškas arba jo apskritai nebus (Mišelis Odanas).

Laimis Žmuida