Skaitytojams siūlome susipažinti su nepaprasta mokykla Danijoje. Jos studentas Justas Mažeika yra lietuvis ir svečiavosi mūsų Vilniaus ir Kauno klubuose. Justas žiūrėjo filmuotą medžiagą iš M. P. Ščetinino mokyklos ir sakė, kad tarp šių mokyklų yra daug panašumų, pavyzdžiui, darbas komandoje, pasinėrimas į vieną discipliną ilgam laikui, mokymasis darant... Toliau pateikiame Justo pasakojimą apie DNS mokyklą (daniškai Det Nødvendige Seminarium reiškia Mokytojų ruošimo koledžą).
Mano vardas Justas. Esu vis dar studijuojantis pradinės mokyklos mokytojas. O studijuoju aš Danijoje, vienoje privačioje pedagoginėje kolegijoje, kurioje yra ruošiami pradinės mokyklos mokytojai. Tačiau nepaprasti mokytojai. O kuo esame nepaprasti (turiu omenyje, kad mes ne robotai, stovintys prie lentos ir komanduojantys, ir t. t.), norėčiau su jumis pasidalinti.
Šią mokyklą sukūrė viena mokytojų grupė prieš 31-erius metus. Tai kūrinys, kilęs taikių revoliucijų metu (hipių laikai), taikiai kovojant prieš sistemą, skurdą, karą, ir pan. Dar tais laikais Danijos valdžia mielai remdavo inovacines idėjas, padedančias kurti tobulesnę švietimo sistemą. Tad prasidėjo įvairių privačių mokyklų atsiradimo metas. Tada ir gimė mūsų mokykla. Ši mokytojų grupė, sukūrusi mūsų kolegiją, neapsiribojo vien tik tuo. Šalia atsirado mokykla, ruošianti savanorius dirbti Afrikoje su vystymo ir plėtojimo projektais. Netrukus buvo sukurta organizacija Humana People to People (žmonės žmonėms), kurios pagrindinė veikla yra vystymo ir plėtojimo projektai Pietinės Afrikos valstybėse ir kuri parėmė savanorių ruošimo programą. Greitai Danijoje, pradėjo dygti kaip grybai po lietaus mažos integracinės mokyklėlės normaliems ir sunkumų turintiems vaikams. Šios mokyklėlės savo programa labai skiriasi nuo valstybinių mokyklų. Čia vaikai sulaukia daug daugiau dėmesio, o sunkumų turintys puikiai tvarkosi su savo problemomis (narkotikai, alkoholis, agresija, polinkis į nusikaltimus ir t. t.) mokytojų padedami. O visai neseniai atsirado naujas kūrinys, pavadintas GAIA. Tai organizacija, kuri kryptingai dirba, kad žmonės išmoktų gyventi darnoje su gamta. Kad jos ištekliai nebūtų taip negailestingai eikvojami, ir kad žmogus pagaliau pradėtų suprasti, kad griaudamas žemę (gr. gaia) pjauna šaką, ant kurios pats sėdi. Mūsų mokykloje studentai gyvena ir mokosi, turėdami du kartus po dvi savaites atostogų per metus, kurias dažniausiai praleidžia su šeimomis, nors kartais ir atlikdami tyrimą kurioje nors pasaulio šalyje. Mokytojai taip pat gyvena kartu, ir bendravimas vyksta nuo ryto iki vakaro įvairiais praktiniais ir akademiniais klausimais. Iš pradžių studijavo vien tik danai, bet vėliau prisijungė ir kitos Europos tautos. O galiausiai, 2001 metais ir Lietuva.
Šios mokyklos pagrindinės idėjos:
Mūsų pasaulis - tai mūsų klasė, kurioje mokomės apie tai, kaip veikia šis pasaulis. Pirmaisiais mokslų metais studentai ruošiasi ir keliauja autobusu į Indiją per artimųjų rytų šalis (ši tradicija, kelionė autobusu (mokykla ant ratų), tęsėsi iki tragiškų įvykių JAV rugsėjo 2001 m. 11 d. Iškart po to pasidarė nesaugu keliauti per musulmoniškas valstybes autobusui, pilnam baltų europiečių. Apmaudu, kad taip atsitiko. Dabar keliaujame lėktuvais, traukiniais ir t. t., bet taip pat į Aziją, tik kol kas aplenkiam artimuosius rytus). Bekeliaudami per svečias šalis jie mokosi apie viską (kultūra, švietimas, politika, vystimasis, karas, skurdas, religija, maistas ir t. t.) pasidalinę į mažesnes grupeles ir tyrinėdami tai, kas juos labiausiai domina. Susitinka su žmonėmis skurdžiausiuose ir atokiausiuose kaimeliuose ir mokosi jų kultūros, papročių, padeda spręsti problemas. Susitinka su politikais ir verslininkais, mokosi apie politinę ir ekonominę padėtį šalyje. Susitinka su šventikais, vienuoliais bei tikinčiaisiais ir mokosi iš jų apie religijas, papročius, dvasingumą Pasaulis - tai mūsų klasė - tai puikiai plečia horizontus ir padeda geriau pažinti bei suvokti mūsų civilizaciją, pasaulį, kuriame gyvename. Tai daug geriau nei studijuoti iš knygų!
Mokymasis darant (learning by doing). Teorija ir praktika vienu metu. Nori išmokti mokyti, tai eini ir mokai, o įgaunamą patirtį papildai per 4 studijų metus studijuodamas pedagoginius ir dėstomuosius dalykus. O per sesijas jau gali apginti egzaminų darbus remdamasis sava patirtimi, kas yra labai svarbu gilinantis į dalyką. Tai labai puiku ir efektyvu! Ir taikoma tai ne tik mokymuisi kaip mokyti, bet ir viskam kitam, pvz.: reikia tvarkyti grupės buhalteriją - pradedi su ja dirbti ir išmoksti buhalterijos ypatumų. Ir taip su viskuo, ko tik nori ar reikia išmokti.
Humaniškumas visame pasaulyje. Studentai aktyviai dalyvauja padėdami besivystančioms šalims (ypač Pietinės Afrikos šalims) vystyti švietimą, tvarkytis su skurdu ir ŽIV/AIDS epidemija, gelbėti vaikus, ir t. t. Pirmaisiais, o ypač ketvirtaisiais studijų metais (nors bendrai paėmus tai vyksta ištisus 4 metus), yra suteikiama puiki galimybė prisidėti prie humaniškumo įtvirtinimo visame pasaulyje paliekant savo pėdsakus. Tai labai puiki ir svarbi patirtis būsimam mokytojui. Asmeniškai pats, atlikdamas mokymo praktika 2-3 metais, dirbau Zambijoj, Zimbabvėj ir Mozambike su ŽIV/AIDS, vaikais bei būsimais pradinių mokyklų mokytojais. Žinoma, Europoje irgi yra ką veikti.
Dėstomųjų dalykų mokymosi būdas - pasinėrimas. Kai ateina laikas studijuoti, tada studijuojame nuo ryto iki vakaro, panirdami į vieną dalyką, o desertui - egzaminas. Žinoma, tai nereiškia, kad kiaurą dieną vien tik studijuojame. Juk reikia ir mokyklos reikalus tvarkyti. Tad vidutiniškai gaunasi 6 koncentruotos valandos per dieną, plius individualus laikas, jei norisi. Kiekvienais metai turime po du ar daugiau dalykų. Dalykų studijoms yra skiriamas koncentruotas laiko periodas metuose. Pvz.: antraisiais metais studijavome du dėstomuosius dalykus - socialinius mokslus arba geografiją (pasirinktinai) ir vizualiuosius menus. 5 savaitės buvo skirtos menams, ir 6 savaitės socialiniams mokslams. Per 5 savaites turėjome išmokti viską, ką turi žinoti pradinės mokyklos mokytojas, sugebantis mokyti mažuosius ir ankstyvuosius paauglius kūrybos. Padaryti kiekvienas savo meno darbų ekspoziciją bei mokymo planą vaikams mokyti. Ir tada egzaminas. Panašiai ir su kitais dalykais.
Pasinėrimo metu mokomės bendradarbiauti, siekiant vieno tikslo - išmokti dalyką dirbant kartu, vienoje komandoje. Būna mokytojas, kuris mums truputį padeda, mus prižiūri, kai ką paaiškina, sukuria mokymo planą, kuriuo mes naudojamės. Bet dažniausiai mes mokome vieni kitus ruošdami ir darydami temų prezentacijas, ieškodami informacijos internete, atlikdami tyrimus šalyje ir už jos ribų, dalindamiesi sava atsinešta patirtimi. Taip toliau ugdome savarankiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius, sugebėjimą perdirbti koncentruotą informacijos kiekį per trumpą laikotarpį, kuris paprastai būtų išmėtytas valandomis per mokslo metus. O tas, savo ruožtu, studentams neleistų turėti daug praktikos, užsidirbti mokslams bei keliauti po pasaulį.
Mes patys prižiūrime mokyklą ir vadovaujame jai mokytojų padedami. Tai puiki galimybė išmokti tvarkyti mokyklos reikalus ir būti atsakingu už jos vystimąsi ir tobulinimą. Pvz.: jei mokykloje kas nors negerai ar gal kažko trūksta, tai vienas ar keli studentai parodo iniciatyvą ir tai sutvarko, kas tai bebūtų - mokomasis dalykas, sugedęs dušas, blogas maistas, remontas ar pan. Svarbu paruošti gerą planą (jei tai didesnis dalykas) ir jį pristatyti mokytojams ir kolegoms. Ir tada, pasvarsčius, padiskutavus ir gavus paramą, jį įgyvendinti.
Tokios yra pagrindinės mokyklos idėjos, nors niuansų papildančių tai, kas išdėstyta aukščiau yra daug daugiau. Bet tam reikėtų dar daugiau laiko ir vietos, ko dažniausiai trūksta. Norint plačiau susižinoti geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Todėl prašome atvažiuoti į svečius. Labai lauksime. Arba nors apsilankykite mūsų svetainėje www.dns-tvind.dk (anglų kalba), ten rasite mūsų kontaktus bei daugiau informacijos. Primenu, kad tai mokykla suaugusiems, norintiems sužinoti, kas tai yra pradinės mokyklos Mokytojas.
Šiandien vyriausybė daugumos tokių mokyklų neberemia dėl įvairių priežasčių: taupo lėšas, nepatinka naujos idėjos arba nepatinka nekontroliuojamos susibūrusių mokytojų grupės. Todėl teko ieškoti būdų kaip šią mokyklą išlaikyti, nes vien tik besimokantys studentai (grupėje vidutiniškai 15 žmonių) jos nesugebėtų išlaikyti mokėdami už mokslus. Tuo tikslu, šalia mūsų mokyklos, buvo sukurtos dvi integracines mokyklėlės (viena 8, 9, 10 klasės; kita 11, 12 klasės ir dar gimnazijos lygis, o kai kuriems ir licėjaus lygis, jei tokių atsiranda), kuriuose mokosi normalūs ir psichologinių bei socialinių sunkumų turintys paaugliai ir dar kažkas panašaus į mažus vaikų namus labai sunkiems paaugliams. Normalūs vaikai patys moka (tiksliau jų tėvai) už mokslus, o sunkumų turinčius moksleivius išlaiko valstybė (danus - Danijos, vokiečius - Vokietijos). Ypač geras įplaukas mokykla gauna iš labai sunkių paauglių mokymo, bet jiems, savo ruožtu, reikai labai daug priežiūros ir dėmesio. Ir čia labai talkina mūsų kolegijos studentai, mokydamiesi mokytojo duonos, dirbdami (kartais nuo pat pirmų dienų) su šiais sunkumų turinčiais paaugliais, taip užsidirbdami mokslams ir gaudami puikios praktikos. O, iš esmės, juk kiekvieną dieną su tais paaugliais mes, studentai, matomės, kai valgome, bendrus renginukus rengiame, sportuojame ir t. t. Tad net kai ir studijų metas, mes netesiogiai atliekame mokymo praktiką, ir ne su bet kokiais, o su labai daug dėmesio reikalaujančiais paaugliais. Tokiu būdu gyvuoja mūsų kolegija, ruošianti tikrai labai reikalingos profesijos specialistus. Mums - puiki praktika vietoje, o paaugliams - labai naudinga pagalba iš mūsų studentų, kurie atstovauja įvairias Europos tautas, o kartais ir JAV ar Kanadą. Ir visos šios mokyklos gyvuoja ir egzistuoja remdamos viena kitą.
Mano asmenine nuomone, mūsų mokyklos mokymo programoje trūksta dvasingumo. Viena to priežasčių yra tai, kad dauguma mokytojų yra ateistai (tiki, kad niekuo netiki :), kita - problematiški paaugliai - mūsų civilizacijos vaisiai. Jie, vargšai, tiek tamsybių ir purvo būna prisisiurbę iš gyvenimo, kad jokia šviesa negali jų sielų apšviesti. Nors tikiu, kad atsirastų būdų, kaip tai padaryti. Juk dauguma iš jų nėra gavę pakankamai meilės. Tad mano rankose ir yra galimybė kažką pakeisti. Todėl, visai neseniai, pradėjau jogos klasę, kurioje dabar dalyvauja tik keli mano kolegos. Bet, tikiuosi, po truputį įsijungs ir vienas kitas paauglys. Užsiėmimų metu, be jogos pratimų, aptariame ir kai kuriuos kosminius, visatos dėsnius, gilinamės į rytų filosofiją, nes tai puikiai dera su joga.
Dar turiu minčių organizuoti delegaciją į M. P. Šcetinino mokyklą Rusijoje, kad kolegos pamatytų savo akimis, kaip galima viską puikiai suderinti.
Tai tiek trumpai apie mūsų mokyklą bei jos propaguojamas idėjas. Jei turite daugiau klausimų ar kokių pasiūlymų, tai rašykite man adresu: Justas Mažeika Mielai atsakysiu.
Justas Mažeika