logo ME
V.MEGRE KNYGŲ SKAITYTOJŲ KLUBO LAIKRAŠTIS, 2005 m. Vasario mėn. Nr. 5

Lietuvoje yra Dolmenas!

Tveruose išlikęs dolmenas

Toli toli nuo didžiųjų miestų, Žemaitijos glūdumoj, netoli Tverų miestelio, šalia Lopaičių piliakalnio yra vieta „Šventviete“ vadinama. Tarp įvairių akmeninių konstrukcijų yra viena akmenų krūva labai primenanti dolmeną. Ar tai yra tikras dolmenas žmonės nesutaria. Geriausia yra nuvažiuoti ir pasižiūrėjus nuspręsti pačiam. Nuo Tverų važiuojant Varnių keliu trečiajame kilometre yra posūkis į kairę. Ten greitai bus įrengtos nuorodos, o kol kas teks paklausinėti kelio vietinių žmonių arba pasikliauti savo intuicija.

Ką reiškia žodis „dolmenas“?

Dolmenų yra išlikę įvairiuose pasaulio kraštuose. Įvairios tautos turėjo skirtingus žodžius dolmenui pavadinti. Žodis „dolmenas“ yra kilęs iš senovės graikų kalbos (dol - stalas, men - akmuo) ir yra plačiausiai paplitęs šio tipo statiniams pavadinti. Olandijoje juos vadina „hunebedden“, Danijoje - „dysser“, Portugalijoje - „anta“, Sardinijoj - „stazzone“, Velse „cromlech“, Vokietijoje „Groszsteingräber“. Korėjoje dolmenai vadinami „Go-in-dol“, tai reiškia „sukrauti akmenys, kuriuos palaiko pridėtiniai akmenys“. Japonijoje dolmenai vadinami „Jiseokmyo“ (palyginkit Gis-okmyo su graikų „akmeno“, lietuvių „akmuo“ ir latvių „gaisu akmeno“ (dangaus akmuo).), Kinijoje - „Seokbung“ (reiškia akmeninį pastatą su terminu „kapas, dideliu akmeniniu dangčiu“). Arabų tradicijoje dolmenai vadinami „Izraelio sūnų kapais“. Turbūt arabai pirmuosius dolmenus pamatė pas kaimynus izraelitus.

Menhirai (Stovintys akmenys)
Dolmenų paplitimas

Dolmenų randama visame pasaulyje: Anglijoje, Airijoje, Velse, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Etiopijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Indijoje, Rusijoje, Madagaskare, Amerikoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Korėjoje, Kinijoje, Japonijoj, Italijoj, Olandijoj, Liuksenburge ir kitur. Čia išvardinau tik šalis, kurioje yra statinių oficialiai pripažintų dolmenais. Šios žinios yra nuolatos papildomos. Pavyzdžiui, neseniai į sąrašus buvo įtraukti Bulgarijoje atrasti dolmenai. Dar pasauliui nežinomi Latvijos ir Lietuvos dolmenai. Galima spėti, kad jų liekanų yra ir daugelyje kitų pasaulio šalių, tačiau jie dar neatrasti. Gali būti, kad daug dolmenų buvo sugriauta.

Megalitinė kultūra

Dolmenai kartais dar vadinami megalitais (lot. mega - didelis, lithos - akmuo). Megalitinė kultūra, t. y. kultūra, kurios atstovai statė milžiniškus akmeninius statinius, buvo paplitusi po visą pasaulį. Buvo statomi įvairūs akmeniniai statiniai: menhirai (stačias ilgas akmuo panašus į obeliską), akmenų ratai (žinomiausias - Stonehendžas), dolmenai, akmenų sienos, laidojimo rūsiai, laidojimo koridoriai, astronominės observatorijos ir kiti pastatai. Kokia buvo jų paskirtis mokslininkai spėlioja. Pavyzdžiui, manoma, kad menhirai buvo statomi arba teritorijai arba susirinkimų vietai žymėti, arba kaip paminklai didvyriams, arba kaip kulto akmenys. Dolmenai yra tik viena megalitinių statinių rūšis. Dėl jų paskirties mokslininkai taip pat nesutaria. Vieni dolmenai skirti laidojimui, kiti laidojimui visiškai netinkami, nes nėra kur padėti palaikų, jie panašūs į triumfo arkas, o ne į kapavietes arba į didžiulius akmeninius aukojimo stalus, altorius.

Dolmenų tipai

Visus pasaulyje rastus dolmenus galėtume suskirstyti į tris rūšis: akmeniniai stalai, laidojimo patalpos ir gyvųjų dolmenai. Akmeninio stalo tipo dolmenas

a) Akmeninis stalas

Žodis "dolmenas" reiškia akmeninį stalą. Tokio tipo statiniai tikrai panašūs į milžiniškus akmeninius stalus. Paprastai jie būna sudaryti iš trijų akmenų (kojų), kurios laiko už save didesnę akmeninę plokštę (stalviršį). Šie pastatai nebūdavo apkasami žemėmis. Jie kaip triumfo arkos stovėdavo ant kalniuko ar kitoje vietoje. Mokslininkai spėlioja, kad tai galėjo būti paminklai žuvusiems kare arba "triumfo arkos" pergalei kare paminėti. Kadangi palaikų po jais ar šalia nerasta, tai būtų logiška manyti, kad šie pastatai nebuvo skirti laidojimui. Tą patvirtintų ir žodžio "dolmenas" kilmė. Greičiau tai būtų aukojimams skirtas stalas, o ne kapavietė ar memorialinis akmuo. Tokio tipo dolmenų daugiausia randama ten, kur įsivyravęs "dolmeno" terminas, t. y. šiaurės Europoje, senovės keltų kraštuose. Tačiau jų yra ir kitur: Amerikoje, Korėjoje, Portugalijoje... Laidojimo patalpos tipo dolmenas

b) Laidojimo patalpos

Laidojimo patalpų tipo dolmenai paplitę daugiausia tuose kraštuose, kur žodis dolmenui įvardinti reiškia ką nors susijusį su kapais, laidojimu. Geriausias pavyzdys čia būtų Korėja. Daugelis Korėjos dolmenų nepanašūs į akmeninius stalus. Dažniausiai matosi tik pavienis didžiulis akmuo gulintis ant žemės. Geriau įsižiūrėjus arba atkasus paaiškėja, kad po žeme yra akmeninis kapas, kuriame randami žmonių palaikai. Manoma, kad tokio tipo dolmenai statyti vėliau, nei akmeniniai stalai. Gyvųjų tipo dolmenas

c) Gyvųjų dolmenai

Gyvųjų dolmenais pavadinau trečiąjį tipą, nes ten eidavo žmonės į amžinybės meditaciją. Kad tai ne laidojimo kameros, galima spręsti iš dviejų dalykų: palaikų padėties ir skylės dolmeno fasadinėj pusėj. Palaikai dažniausiai išbarstyti, iš to galima spėti, kad vienas žmogus mirė sėdėdamas, kitas pusiau gulomis, trečias atsiklaupęs. Jei tai būtų kapavietės, tai greičiausiai būtų įsivyravusi vienoda palaikų padėtis (palyginti su kitomis kultūromis - laidodavo arba ištiestą, arba sulenktais keliais, galvos orientuotos į vakarus ir t. t.) Kitas dalykas - skylė dolmeno fasadinėje pusėje, kuri buvo naudojama maistui paduoti ir vėliau užkišama akmeniniu kaiščiu. Kadangi skylė fasadinėje pusėje, o ne kur nors nematomam pastato krašte, galime spręsti, kad šis elementas yra vienas iš esminių tokio tipo dolmenams. Skylės nesistengiama paslėpti. Vadinasi, ji siejo vidinį ir išorinį dolmeno pasaulius ir siejo tiesioginiu, nepaslėptu, akivaizdžiu ryšiu. Iš pradžių pro ją buvo paduodamas maistas, o vėliau, žmogui išėjus į amžinybės meditaciją buvo ateinama prie skylės pabendrauti. Daugiausia tokio tipo dolmenų randama Kaukaze. Tačiau jų rasta ir Europoje.

Kas bendro tarp dolmenų ir orakulų?

Su trečiojo tipo dolmenais galėtume sieti ir senovės graikų pasaulio orakulus. Žinomiausias orakulas buvo Delfuose, Graikijoje. Iš rašytinių šaltinių žinome, kad čia, kaip ir prie Kaukazo dolmenų, žmonės ateidavo gauti patarimų, užduodavo klausimus, į kuriuos atsakydavo dvasia esanti šventyklos viduje. Delfų šventykloje gyveno Pitijos dvasia. Ji atsakinėjo į visokius klausimus. Dabartiniai orakulų "namai" vaizduojami su skyle ir atsakymus galima gauti pro ją. Delfų šventykla yra didelis stačiakampis akmeninis graikų tipo pastatas panašus į šiuolaikinį. Portugalijos dolmenas

Tačiau galima spėti, kad ten anksčiau buvęs dolmenas, žmonės ateidavę gauti patarimų. Šis veiksmas įsirašė į tautos sąmonę ir vėliau toje vietoje pastatytas kito laikmečio pastatas, tačiau paskirtis išliko tokia pati. Tokią hipotezę aš keliu iš to, kad Delfų šventyklos centre yra išlikęs didžiulis netašytas akmuo. Visa šventykla pastatyta iš tašytų akmeninių plytų, o centre yra netašytas akmuo, kurio graikai neišmetė, o panaudojo naujo namo konstrukcijai. Kodėl šį akmenį graikai paliko? Jie mokėjo nesunkiai pašalinti tokio dydžio akmenį, tačiau to nepadarė. Pašalinus tą akmenį šventyklą būtų statyti netgi lengviau, nes pamatas išsilygintų. Be to, statant naują šventyklą būtų norima "apvalyti" vietovę tiek fiziškai, tiek dvasiškai nuo visokio "seno paveldo". Jei šventykla būtų statoma nauja, tas akmuo būtų pašalintas, o šiuo atveju jis paliktas, kaip palikta ir šventyklos funkcija - duoti atsakymus į užduotus klausimus. Indonezijos dolmenas

Dolmenų datavimas

Mokslininkai mano, jog dolmenai buvo pradėti statyti anksčiau už Egipto piramides. Danijos dolmenai datuojami V IV tūkstantmečiu prieš Kristų, Šiaurės Afrikos, Palestinos, Juodosios jūros pakrantės - III II tūkst. pr. Kr. Korėjoje ir kitose šalyse esantys dolmenai priklauso dar vėlesniam statybos laikotarpiui. Anastasija teigia, kad pirmieji dolmenai pasaulyje pradėti statyti prieš 10 tūkstančių metų. D. Lee nuotr. 

Tverų dolmeno gyventojas 
(Žr. veidą ant viršutinio luito)

Tverų dolmeno gyventojas

Su Tverų dolmene gyvenančia „dvasia“ žmonės bendrauja įvairiai: vieni - vaizdais, kiti - jausmais. Yra žmonių, kurie prieš akis tarsi pamato trumpą „filmuką“, mato dolmeno gyventoją - linksmą senučiuką. Kiti teigia, kad dolmene gyvena moters dvasia. Yra žmonių, kurie mano, jog prie dolmeno reikia mąstyti pačiam, kelti klausimus. Galvoje atsiras mintys, atsakymai ir nebus galima atskirti ar tai jūsų pačių sugalvota mintis ar dolmeno patarimas. Fotografuojant dolmenus dažnai pavyksta įamžinti tai į ką žmogaus akis paprastai neatkreipia dėmesio. Nuotraukose kartais matosi blyškūs debesėliai, šešėliniai veidai, šviesos ruožai ar blyksniai. Laikraštyje pateikiame vieno vilniečio darytą nuotrauką. Joje matosi Tverų dolmeno gyventojo veidas. Tikras, nesumontuotas vaizdas. Portugalijos dolmenas

Kiti Lietuvos dolmenai

Yra žmonių teigiančių, jog dzūkijoje, netoli Merkinės, taip pat yra dolmenų. Jie yra sugriauti. Vieno dolmeno likęs tik vienas viršutinis akmuo. Tai gali nustatyti tik bioenergetikai ar jautresni žmonės. Man dar neteko pabuvoti prie dzūkijos dolmenų, todėl daugiau papasakoti kolkas negaliu. Sekite informaciją internete, manau, kad bus pranešta, kada bus rengiamos kelionės prie dolmenų.

Ieškokite daugiau informacijos

Dolmenai mokslui yra žinomi, todėl informacijos apie juos tikrai neturėtų trūkti. Yra leidžiamos knygos, kuriami filmai, daug informacijos pateikta internete. Kaukazo dolmenų nuotraukas, apie kuriuos kalbėjo Anastasija galit rasti www.megalith.ru svetainėje, kitų šalių www.stonepages.com . Diskusijos apie Tverų dolmeną vyksta www.tverai.lt/forum forume. Dar vienas labai geras ir informatyvus tinklapis myhome.shinbiro.com/~kbyon/dolmen/dolmen.htm. Mūsų klubuose galima gauti vaizdo kasečių apie Kaukazo dolmenus.

Laimis Žmuida